^ Į viršų

Panevėžio „Minties“ gimnazija

Čia tavo mintys taps idėjomis bei atradimais.

Gimnazijos muziejus

Kiekviena I klasė vis kitokia

Jau pripratome, kad muziejaus stenduose pirmųjų klasių sudėti prisistatymai traukia akį prieiti, pažiūrėti, kaip jie save mato ar nori, kad kiti matytų. Jaunosios muziejininkės Olivija, Ovidija, Diana ir Akvilina pabandė „pamatyti“ ir papasakoti.

Ia klasės mokiniai save susiejo su ateitimi ar hobi. Jie domisi, kas yra svarbu jų ateičiai – kiekvienas stengėsi nurodyti savo svajonę, o pristatymo kūrėjai – perteikti tai plakate. Visi turi savitų norų, taip pat ir apie ateitį svajodami žino, ko siekia. Tai ir matyti. Išaugs visokių žmonių: keliautojų, išradėjų, svajotojų ir fizinės jėgos mėgėjų.

 

 

 

Kiekviena I klasė vis kitokia

 

   Jau pripratome, kad muziejaus stenduose pirmųjų klasių sudėti prisistatymai traukia akį prieiti, pažiūrėti, kaip jie save mato ar nori, kad kiti matytų. Jaunosios muziejininkės Olivija, Ovidija, Diana ir Akvilina pabandė „pamatyti“ ir papasakoti.

 

Ia klasės mokiniai save susiejo su ateitimi ar hobi. Jie domisi, kas yra svarbu jų ateičiai – kiekvienas stengėsi nurodyti savo svajonę, o pristatymo kūrėjai – perteikti tai plakate. Visi turi savitų norų, taip pat ir apie ateitį svajodami žino, ko siekia. Tai ir matyti. Išaugs visokių žmonių: keliautojų, išradėjų, svajotojų ir fizinės jėgos mėgėjų.

 

Ib klasės plakatas spalvingiausias: pražydo geltonlape saulėgrąža. Gal ši klasė labai į šviesą ir šilumą gręžiasi? Iš prisistatymo matyti, kaip jie vardais-žiedlapiais išsirikiavo. Tai tikriausiai tvarkingas, į darną orientuotas kolektyvas, kurio nariai yra pasirinkimo etape. Todėl individualumas šioje gimnazistų grupėje išsiskirs vėliau- bet pagrindą jie turi. Juk žiedas parodytas ant tvirto lapkočio.

 

Ic klasės kolektyvas spalvngas, įvairus pomėgiais, charakteriais, siekiais... Tarsi nenustygstanti styga įtempusi klasės kolektyvą: rodos, visi čia, vienoje bendrijoje, bet pažiūrėsi iš kitos pusės, jau kas sau skirstosi. Tai ir atspindi prisistatymo vizualizacijoje. Galima numatyti, kad išaugs, dar ne kartą keisis kai kurių nuostatos, nes polėkis keistis ir keisti ryškus.

 

Id   klasė save pavaizdavo kaip lipančius į aukščiausią ledkalnį ir ant jo besilaikantys. Jie pasiryžę eiti kartu, niekada nepasiduoti... Nors ten vienas lyg bando kažką savaip interpretuoti-įsivaizduoti, bet kiti prilaiko jį. Lemiamais momentais, matyt, vienas kito nepaleidžia. Šaunu, kad tai rodo šios klasės vieningumą ar jo didelį siekį. Galima iš to spręsti ir apie pasitikėjimą vienas kitu. Kad tik vieni kitus suprastų ir visur dalyvautų vieningai.  

   


 

Pirmokams, kaip mintiečiams, pirmos pamokos

 

 

   Dvi dienas muziejuje vyko projekto „Čia kiekvienas svarbus“ renginys pirmokams: kiekvienai klasei papasakota mūsų bendruomenės istorija. Kas ir kokie buvome prieš 26 metus, prieš 12 metų, prieš 8 metus... Daug informacijos ir patikrinamieji klausimai parodė, kad dalį informacijos pirmokai įsiminė. Juk ir jiems įdomu, kad mūsų gimnazijos direktorius Egidijus Samas pradėjo vadovauti įstaigai, kai dar nebuvo nei langų, nei apdailos, kad dabar mokytojauja dvi buvusios mūsų mokinės Jovita Ivanauskienė ir Renata Dargužytė, kad dabartinės gimnazijos patalpose kažkada tilpo mokytis 1711 mokinių, kad Svečių knygoje yra įrašų 7 kalbomis... Žodžiu, įdomių dalykų buvo, yra ir bus. Svarbiausia, kad mokykla taptų sava, kad čia sektųsi, nes mokytojai, administracija dirba su nuostata, kad čia svarbus kiekvienas. Tokia ir gimnazijos filosofija, kad svarbu ne žinių kiekis, o suvokimas ir pritaikymas to, ką išmanai, o tai įpareigoja jausti atsakomybę už save ir esančius greta. Tikimės, kad šiųmečiai pirmokaine tik jausis gerai kaip mintiečiai, bet ir stengsis praturtinti mūsų istoriją.

Jaunoji muziejininkė Gintarė Prikotskytė

 


 

Senojoje Leliūnų mokykloje

 

        Jaunuosius muziejininkus visada domina kitų miestų, kitų šalių muziejai. Išvykę pakeliauti po Rytų Aukštaitiją ketvirtokai muziejininkai džiaugėsi atsidūrę krašte, kuris puoselėja tradicinius amatus. Vienas iš jų – puodžių amatas. Tai suprato apsilankę Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnų kaime. Pasitiko gimnazistus pats šio muziejaus įkūrėjas V. Valiušis. Šį muziejų tautodailininkas įkūrė senojoje Leliūnų mokykloje 2000 metų rudenį, o 2001 metų vasario 2 dieną savo keramikos kolekciją (730 eksponatų), rinktą daugiau kaip 20 metų, oficialiai padovanojo muziejui. Šis keramikos muziejus neįprastas. Ekspozicija vien iš indų, suvenyrų, viskas iš molio, bet nenuobodu, nes tenka spėlioti, ar tai tikrai iš molio. Ekspoziciją pagyvina ir papildo įvairiausi kaimo buities daiktai, įrankiai, taip pat yra ir paveikslų bei skulptūrėlių, vaizduojančių puodžiaus darbą. Apžiūrėję ekspoziciją bei išklausę įvairių pasakojimų, gimnazistai gavo progą ir patys pabandyti nužiesti po indą. Visi džiaugėsi savo dirbiniais – kol nepabandai, tai atrodo labai paprasta. Tokie gyvi įspūdžiai visada užplūs, išgirdus pavadinimus: Leliūnai, Dusynas, Alanta, Bijeikiai…

Akvilina Stankevičiūtė, jaunoji muziejininkė


 

Lankėsi 2015 m. abiturientės

 

       „Praeitis svarbi, kai šildo, kai sukelia gerus jausmus,“ - taip teigė į gimnazijos muziejų pasisvečiuoti užsukusios praėjusių mokslo metų abiturientės Jurgita Brandišauskaitė ir Dominyka Jundulaitė. Merginos dabar studijuoja mokslus pagal pasirinktas profesijas, bet, anot jų, jokie mokslai nedaro žmogaus geresnio. Tai daro namai, vaikystės aplinka, mokykla. Jos džiaugiasi, kad mokėsi „Mintyje“, kad gimnazijos kasdienybė nebuvo skurdi, visos čia vykusios šventės kelia pačius mieliausius jausmus. Tiek Jurgita, Tiek Dominyka tvirtino, kad jų gyvenime gimnazijoje jautė įgyvendinamą viziją „Šiuolaikinė gimnazija, kur kiekvienas svarbus“, Jurgitai dabartiniai būreliečiai perdavė LMNC Padėką už kraštotyrinį 2015 m. darbą. Taip vykdomas muziejaus t3stinis projektas „Čia kiekvienas svarbus“.

Emilija Tijūnonytė, jaunoji muziejininkė


 

Kodėl neaplankius?

 

Jaunieji muziejininkai – smalsūs gimnazistai. Grupelė tokių entuziastų lanko miesto kultūros įstaigose vykstančias parodas, dalyvauja renginiuose, akcijose. Fotografijų galerijoje prasidedant Panevėžio miesto kolektyvinei fotografų parodai „asMENINĖS TERITORIJOS“ dalyvavome parodos atidaryme. Nustebome, kiek įdomių darbų pamatėme. Parodoje fotografijas eksponavo Algimantas Aleksandravičius, Stanislovas Bagdonavičius, Virginijus Benašas, Milda Butkevičiūtė, Orlandas Butkus, Irena Giedraitienė, Evaldas Ivanauskas, Petras Kaupelis, Arturas Milašauskas, Valentinas Pečininas, Stasys Povilaitis, Andrius Repšys, Saulius Saladūnas, Marija Šileikaitė-Čičirkienė, Valdas Šukys, Aivaras Troščenka, Kastytis Vainauskas. Įsitikinome, kad teisingai čia įprasminta mintis: „ Kūrėjui – asmeninė teritorija – tai, visų pirma, jo kūrybos erdvė: jo aplinka, kūrybos objektai, veiklos tikslai, strategija ir taktika.“ Parodos pavadinimas „Asmeninės teritorijos" – tai nuoroda į tam tikrą siekį – paskatinti fotografus ne formaliai papasakoti apie savo asmeninę teritoriją, leisti parodos žiūrovui pabūti jos dalimi ir patenkinti nuolatinį lūkestį – ne pamatyti, o išgyventi kūrinį.

Jaunoji muziejininkė Akvilina Stankevičiūtė


 

Nedidelė, bet sukaktis

 

Tą dieną gimnazijos istorijos žingsniai buvo demonstruojami vaizdu monitoriuje prie mokytojų kambario, o po pamokų vyko popietė „Mokomės iš istorijos“. Džiugu, kad turime draugų: mus pasveikinti atvyko Panevėžio kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vadovė Jūratė Gaidelienė bei gimnazijos administracija, mokytojai. Jaunosios muziejininkės Asta Novoruckytė ir Emilija Tijūnonytė pradėjo popietę retoriniu klausimu „Kas yra muziejus?“, po to apžvelgė veiklos pasiekimus, kartu su vadove E. Gedraitiene pasidžiaugė pasiekimais – III-ąja vieta šalies kraštotyros ekspedicijoje bei gimnazijos įvaizdžio sklaida miesto ir šalies renginiuose. Sveikino ir apie veiklos ypatumus kalbėjo gimnazijos direktorius E. Samas, Pavaduotoja A. Dambrauskienė, socialinė pedagogė R. Šarapajevienė.Antroje popietės dalyje jaunosios muziejininkės OvidijaBarzdaitė ir Akvilina Stankevičiūtė, Sociologijos akademijos mokinės, pakvietė pažaisti intelektinį žaidimą, kuriame svarbiausia – pasitikėjimas kitu. Visos popietės esmė – supratimas, kaip svarbu būti aktyviam, palikti gerų darbų atmintį ir mokytis iš istorijos, prisiminti ją– taip paminėjome mokyklos muziejaus šeštąjį gimtadienį.

Viktorija Gaigalaitė, jaunoji muziejininkė


 

Kiekviena I klasė vis kitokia

Jaunieji muziejininkai paanalizavo pirmų klasių prisistatymus ir sudėliotus pastebėjimus surašė pagal klases.

Ia: Rodyklės plakate simbolizuoja, kad kiekvienas kolektyvo narys atėjo iš skirtingo taško(skirtingos mokyklos), tačiau dabar yra susikirtime, kuris vadinasi „Ia“. Tas ypatingas taškas- tai „Minties“ gimnazijos klasė, jai vadovauja auklėtoja Reda Ambrazaitienė. Klasė stengiasi tuo taško pastovumu ir išsiskirti.

Ib: Per nuotraukas klasės kolektyvas iliustruoja savo aktyvią poziciją gimnazijos gyvenime. Užrašai prie nuotraukų rodo, kad tik neseniai jie buvo skirtingi ir nepažįstami, o dabar tapo neišskiriami. Laivai plakate simbolizuoja, kad jie keliauja kartu ir įveiks visas kliūtis, vadovaujami auklėtojos J. Ivanauskienės.

Ic: Skirtingi ir saviti, su vis kitokiais lūkesčiais susirinko į šį kolektyvą: tai rodo mokyklos, iš kurių atėję „c“ klasės gimnazistai. Bet dabar po „Minties“ vėliava jie pasiryžę įveikti visą maratoną iki abitūros egzaminų, aišku, kartu su auklėtoja N. Krivickiene.

Id: „Nebūtina daryti žygdarbių, pakanka mažų darbelių, atliktų su meile!“-tai savo plakate, anot auklėtojos M. Masilionytės. Nuotrauka simbolizuoja, kaip šioje klasėje aktyvi savivalda, dominuoja seniūnė, aišku, talkinant auklėtojai.

Apibendrino jaunieji muziejininkai: Diana Kavaliauskaitė, Akvilina Stankevičiūtė, Emilija Tijūnonytė, Asta Novoruckytė, Tadas Kaunelis

 

 


 

Ar jaučiate? Čia kiekvienas svarbus

      Ta rudens diena buvo svarbi tiek pirmokams, tiek mums - jauniesiems muziejininkams. Tą pirmadienį vyko muziejaus organizuojamo pilietiškumo projekto renginys „Čia kiekvienas svarbus“. Esmė: mūsų naujieji „Minties“ gimnazijos bendruomenės nariai turėjo galimybę apsilankyti muziejuje, apžiūrėti eksponatus, nuotraukas bei susipažinti su ankstesnių metų mintiečių įvairiaspalviais darbais ir originaliais klasių prisistatymų plakatais, kitais muziejaus skyreliais. Ne veltui pirmokai ilgėliau apžiūrinėjo praėjusių metų pirmokų, dabartinių antrokų darbeliu, - jie taip pat turės vizualiai prisistatyti. Pirmokams trumpai, vaizdžiai pristatėme mokyklos istoriją, įdomesnius jos momentus, atributiką, leidinius, kuriuos jie galėjo drąsiai vartyti, o perskaityti galės apsilankę muziejuje kitą kartą. Atkreipėme dėmesį, jog daugeliui buvo ypač įdomi ekspozicijos dalis apie senąją mokyklą: ne vienas stebėjosi dailia ir itin tvarkinga prosenelių kaligrafija įvairių dalykų sąsiuviniuose. Vienų klasių mokinių dėmesį traukė praeitų mokslo metų pirmokų prisistatymai, kitų – autografais išmargintas krepšinio kamuolys ar bei nuotraukų albumai. Žvelgiantieji į ateitį, nagrinėjo situacijos žemėlapį-saulę apie mūsų gimnaziją/mokyklą baigusiųjų mokslus. Kai kurie itin stebėjosi susipažinę su statistiniais dokumentais, kaip čia, buvusioje 18 vidurinėje mokykloje, vienu metu tilpo mokytis net 1711 mokinių?! Mes, jaunieji muziejininkai Akvilina, Diana, Rugilė, Egidijus, Gvidas, Olivija, Ovidija, Tadas, Asta, Emilija, vedę minėto projekto pamokas, labai džiaugiamės, jog klausytojai nebuvo abejingi įvairiems eksponatams, jie aktyviai atsakinėjo į užduodamus klausimus ir išties buvo susidomėję, jautėsi, kad daugelis supranta tampantys naujos bendruomenės dalimi. Tai mes įvertinome ir įteikėme aktyviesiems klausytojams saldžių dovanėlių su nuoširdžiais palinkėjimais.

 Asta Novoruckytė, jaunoji muziejininkė


 

Pirmokai - aktyvūs bendruomenės popamokinės veiklos nariai

    Prasidėjus naujiems mokslo metams naujoje mokykloje išties nejauku, jei nebandoma įsijungti į gimnazijos gyvenimą. Keli naujieji mintiečiai įsijungė į muziejaus veiklą. Senbuviai muziejininkai ne paprastai, o su patikrinimu priėmė naujokus į savo būrį. Gabija, Iveta, Mantas ir Artūras bei būrelio naujokė dvyliktokė Viktorija tą dieną turėjo keliauti per mokyklą su sąlygišku žemėlapiu ir parnešti rastą daiktą, kurį mainė į siurprizą. Tautvydo tą dieną nebuvo mokykloje, tad jo patikrinimas vyko kito užsiėmimo metu. Kai tokios užduotys nenubaugino, galima patikėti ir solidesnius darbus. Tad linkime jiems sėkmės.

Muziejaus vadovė Emilija Gedraitienė


 

Smagu buvo dirbti kartu

   Paskutinio skambučio šventinę dieną dalis abiturientų, aktyviai dalyvavusių gimnazijos muziejininkų veikloje, užsuko į muziejų palinkėti sėkmės jauniesiems gimnazistams. O liekantieji gimnazijoje tarė: „Šie metai prabėgo išties labai greitai. Norime padėkoti Jums už paliktus istorijos įrašus, už Jūsų buvimą su mumis ir darbus, kurių nebūtume atlikę be Jūsų. AČIŪ Jums, jog buvote su mumis. Dovile, Diana, Jurgita, Ieva, Megi, Mantai, taip pat ir kitiems, per ketverius metus prisidėjusiems prie gimnazijos muziejaus veiklos, labiausiai dėkojame. Pirmiausias už jūsų pastangas muziejaus ekspozicijai paįvairinti, istorijai rinkti, taip pat gimnaziją bei muziejų garsint. Jūs visi, kaip ir kiti abiturientai, visada būsite laukiami ir liksite šios bendruomenės dalimi.“

Diana Kavaliauskaitė, IIc kl., jaunoji muziejininkė


 

Žinome ir parodome

   Gegužės 18 dieną gimnazijoje vyko tarptautinės muziejų dienos paminėjimas. Vadovaudamiesi muziejaus moto „Ieškome, pažįstame, vertiname, suvokiame“ prieš kurį laiką pakvietėme gimnazijos bendruomenę dalyvauti viktorinoje „Apie save ir kitus“. Užsiregistravo penkios komandos.

     Pirmadienio popietę Jaunosios muziejininkės Diana Kavaliauskaitė, Akvilina Stankevičiūtė, Olivija ir Ovidija Barzdaitės, Asta Novoruckytė ir Emilija Tijūnonytė pradėjo popietę mintimis apie muziejų. Vadovė Emilija Gedraitienė pristatė viktorinos komandas, o Akvilina Stankevičiūtė supažindino su viktorinos tvarka. Komandos, sudarytos iš 3 narių, varžėsi tarpusavyje atsakinėdamos į klausimus. Užduotys buvo įvairios: pateikti faktų apie mokyklos, dabar gimnazijos, praeitį, muziejaus eksponatus, Panevėžį, Lietuvos etnografinius regionus. Todėl teko prisiminti ir gausiausias mokyklos laidas, ir išgarsėjusius žmones, baigusius mūsų mokyklą, ir seniausią Lietuvos muziejų, ir įdomiausią pasaulio muziejų... Po kiekvieno turo buvo skaičiuojami taškai. Jau po pirmojo išsiskyrė R3 komanda, kuri sėkmės nebepaleido iš rankų. Po klausimyno, kol komisija skaičiavo taškus, dalyviai išbandė lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Danguolės Smalinskienės sukurtą kūrybinį-mokomąjį žaidimą „Žalčio kelias“ apie nosinių balsių rašybą šaknyje. Galiausiai Tadas Kaunelis apibendrino Astos Novoruckytės ir Emilijos Tijūnonytės suskaičiuotus rezultatus, o muziejaus vadovė paskelbė rezultatus - nugalėjo komanda, pasivadinusi „R3“, ją sudarė mokytojai Inga ir Vaidas Ruliai bei dukra pirmokė Marta. Antrieji buvo „Skautai“, treti – „Fantastinis trejetas“. Nuo jų visai nedaug atsiliko ir „BAM“ komanda. Nugalėtojai apdovanoti muziejaus Padėkomis, suvenyrais, saldumynais. Įdomu, kiek būtų surinkusi komanda, pasivadinusi „Ekstra“? Taip pasvarstę, pakalbėję apie savo bei kitus Lietuvos muziejus su gera nuotaika užbaigėme viktoriną.

Jaunoji muziejininkė, Rugilė Kvedaraitė, 2c kl.


 

Rašinių konkurso dalyviai gimnazijos muziejuje

 

   Balandžio antroje pusėje – ypatingi svečiai gimnazijoje, taip pat ir muziejuje. Tai mūsų mokyklos organizuojamo respublikinio rašinių konkurso gyvybės tema „Gyvybė – dovana, branginkime ją“ dalyviai, atvykę į baigiamąjį renginį. Jų susipažinimas su gimnazija prasidėjo nuo vadinamosios didžiosios koridorių kryžkelės prie mokytojų kambario. „Čia galima išskirti aštuonias skirtingas kryptis – tai sėkmės ženklas,“- intrigavo muziejaus vadovė Emilija Gedraitienė. Taip suintrigavus pasakojimą pačiame muziejuje tęsė jaunosios muziejininkės Akvilina, Diana, Rugilė, Emilija, Asta, Ovidija, Olivija, Tadas. Svečius domino ir kasdienė gimnazijos veikla, ir tradicijos. Apie dabartį bei ateitį kalbėjo ir direktorius Egidijus Samas. Taip jaunieji muziejininkai toliau vykdo edukacinę programą „Čia kiekvienas svarbus“. Juk atvykusiems mokiniams ir mokytojams iš Klaipėdos „Ąžuolyno“, Kaišiadorių A. Brazausko, Vilkaviškio r. Gražiškių , Pasvalio P. Vileišio, Šiaulių r. Kuršėnų L. Ivinskio, Panevėžio 5-osios gimnazijų bei Kauno r. Kulautuvos pagrindinės mokyklos buvo įdomus ir mokyklos interjeras, ir leidiniai, ir neformalioji veikla. Mokytoja Danguolė Smalinskienė supažindino svečius ir su visos gimnazijos interjeru. Taip prieš svečiams išvykstant į Lėlių vežino teatrą parodėme, kaip „Mintyje“ gimsta mintys.

  

                                                                                             Rugilė Kvederaitė, Jaunoji muziejininkė


 

PAŽINTINĖS EKSKURSIJOS

 

      Mūsų muziejus vykdo projektą, skirtą Etnografinių regionų metams. Todėl mes, jaunieji muziejininkai, apsidžiaugėme gavę pasiūlymą iš pirmokų nuvykti į Joniškėlį, pasiklausyti šio krašto istorijos ir susipažinti su Šiaurės Aukštaitijos ypatumais. Kovo 26 dieną po pamokų kartu su Ib gimnazistais išvykome į Joniškėlį. Atvykusius pasitiko mūsų ekskursijos gidas — joniškėlietis Viktoras Stanislovaitis. Ekskursiją pradėjome nuo švento Joniškėlio akmens, kuris, pasak gido, padeda išgydyti visas ligas ir vienišoms merginoms ar moterims ištekėti. Vėliau patraukėme senųjų Joniškėlio kapinių (o kapinių Joniškėlyje net ketverios) link, jose yra Karpių šeimos koplyčia, tarpukario Lietuvos žemės ūkio viceministro F. Grigaliūno kapas, garsaus skulptoriaus B. Bučo darytas paminklas, legendomis apipinta kalvio Holmo poilsio vieta ir… vampyro kapas. Po to apžiūrėjome savitos architektūros vienintelę Lietuvoje bažnyčią, pastatytą beveik visų parapijiečių rankomis ir lėšomis. Taip pat apsilankėme seniausioje Lietuvoje universitetinėje kaimo ligoninėje, įsteigtoje XIX a. pradžioje, joje dirbo ir gyveno gydytojas Jonas Leonas Petkevičius ir jo dukra Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Tai vienintelė vieta pasaulyje, kurioje jau prieš du šimtus metų nemokamai buvo gydomi valstiečiai, o jų vaikai , anot mūsų iškalba niekam neprilygstančio gido, už dyką lankė Vilniaus universiteto kuruotą mokyklą. Be to, sužinojome, kad Joniškėlio ligoninėje savo karjerą pradėjo vienas garsiausių XIX a. profesorių Adolfas Abichtas - tai žmogus, atradęs gydomąsias „Vytauto“ ir „Birutės“ savybes. Šiandien čia įsikūrusi slaugos ligoninė. Joniškėlis ne veltui mūsų gido buvo pavadintas Šiaurės Lietuvos sostine – juk čia yra garsusis Karpių dvaras. Tai ne tik Joniškėlio, bet ir visos Šiaurės Lietuvos puošmena. Šalia dvaro yra unikalus parkas, kuris patenka į unikaliausių Lietuvos parkų dešimtuką. Pasivaikščiojome ir po XIX a. Igno Karpio įkurtos žemės ūkio mokyklos rūmų kiemą. O savo kelionę pabaigėme prie išskirtinės elegancijos technikos paminklo — siaurojo geležinkelio tilto per Mūšą prie Švobiškio. Joniškėlis, tikrai ypatinga vieta, paliko labai malonų įspūdį. Toks nedidelis miestas, bet tokia didi istorija. Tikrai verta apsilankyti kiekvienam ir iš arčiau pažinti Aukštaitijos pakraščių istoriją.

 

Akvilina Stankevičiūtė, jaunoji muziejininkė

 

 


 

Tęsiame bendravimo su kitais muziejais tradiciją

 

Jaunieji muziejininkai Miltinio bute 2015 resized         Kovo mėnesiui įpusėjant ir artėjant Tarptautinei teatro dienai aplankėme Juozo Miltinio palikimo studijų centrą, įkurtą Panevėžio miesto teatro legendos bute. Čia viskas mena maestro: rankraščiai, meno kūriniai, biblioteka, repeticijų garso bei vaizdo įrašų rinkiniai. Taip pat studijoje rengiamos dailės parodos, teatro parodos, kameriniai vakarai, veikia nuolatinė ekspozicija Juozo Miltinio garbei.

 

         Įžengę į Režisieriaus namus, patekome į koridorių, ant kurio sienų puikuojasi daugybė paveikslų. Dauguma jų – J. Miltinio portretai. Garsusis panevėžietis bendravo su daugeliu dailininkų ir pats labai žavėjosi šiuo menu, taip pat jis mėgo pozuoti. Kartą Miltiniui nepatiko, kaip dailininkai jį vaizduoja paveiksluose, tad jis sumąstė juos pamokyti ir parodyti, ko vertas tikras menas. Paprašęs dažų pats save nusipiešė. Savo autoportretą jis yra piešęs ir jaunystėje. Taip jis bandė įsivaizduoti, kaip atrodys ateityje. Tai išties įdomu. Svetainėje pasiklausėme įrašo iš repeticijos: režisierius buvo griežtas mokytojas, savo mokinius mokė ne tik teatro meno, bet ir filosofijos, stengėsi juos apšviesti: repeticijos neretai virsdavo seminarais, nes Miltinis dažnai kalbėdavo monologais. Namų bibliotekoje, dabar dovanotoje G. Petkevičaitės – Bitės bibliotekai, sukaupta 3,5 tūkstančiai knygų 9 kalbomis. Šį turtą šeimininkas griežtai saugodavo, net rakindavo, nes kartą iš bibliotekos buvo dingusi viena knyga, kuri galų gale visai per atsitiktinumą grįžo atgal. Režisierius mokėjo daug kalbų, laisvu laiku mėgdavo bibliotekoje sėdėti su žodynu ir mokytis vis naujų žodžių. Kažkur išvykus jis visada nešiodavosi su savimi kišeninį žodynėlį, o neišmokęs savo nustatyto žodžių skaičiaus, sakinio ar frazės nesiveldavo į jokias kitas kalbas. O laiškus Miltinis rašydavo lietuvių, anglų, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

 

           Be teatro, dailės ir filosofijos, Miltinis taip pat domėjosi vaikų auklėjimu ir kulinarija. Jo manymu, tortai yra tik dviejų rūšių: „Napoleonas” arba vaikiški. Taip pat režisierius mėgdavo kavą, todėl daug dėmesio skyrė jos ruošimui. Ne veltui dauguma jo svečių tuo būdavo nustebinti. Turbūt dėl savo kiek atšiauroko elgesio ar ne visiems priimtinų manierų, dėl keleto charakterio savybių Miltinis neturėjo šeimos, tačiau brangiausi žmonės jam buvo Vaclovo Blėdžio šeima, o sūnus Leonas Blėdis – režisieriaus numylėtinis.

 

         Mėgstamiausios Miltinio gėlės – geltonos rožės. Namuose pagrindinis kalbėtojas būdavo režisierius, todėl svečiai, norėdami įtikti ir pasiklausyti jo kalbų, atnešdavo geltonų rožių. Prie tokios, pajautę viso buto gyvą aurą, nusifotografavome ir mes. Po to, kam buvo įdomu, pasiliko dar pusvalandį: norėjo atidžiau pasidomėti garsiojo Režisieriaus mintimis, pasižymėti jo posakių. Juk pažinti savo miestą per jo žmones būtina.

Diana Pušnytė,

Dovilė Oksaitė,

jaunosios muziejininkės,

 


 

Popietė Kraštotyros muziejuje              

     Vieną gruodžio ketvirtadienį, prieš atostogas, gimnazijos jaunieji muziejininkai su būrelio vadove apsilankėme Panevėžio kraštotyros muziejuje. Prieš edukacinę programą galėjome apžiūrėti parodas. Viena iš jų -,,Šiltos ir minkštos Kalėdos“, ekspozicijoje buvo galima išvysti numegztas autentiškas pirštines, riešines bei kojines. Po to mūsų jau laukė edukacinės programos vadovė Agnė Šablinskienė. Muziejininkė mus supažindino su užsiėmimo programa. Ji pristatė advento patiekalus, išdalino keptus kalėdinius meduolius, kuriuos mes turėjome papuošti baltu glaistu. Kol darbai džiūvo, žiūrėjome filmą apie advento laikotarpį. Peržiūrėjus filmą, Agnė mums plačiau papasakojo apie Kūčių bei Kalėdų papročius. Smagiausia susitikimo dalis buvo burtai su šiaudais, kūčiukais, magiškomis dovanomis. Iš burtų sužinojome, kas mūsų laukia kitais metais. Pasibaigus programai, nusifotografavome su vadove Agne prie tradiciškai papuoštos Kalėdų eglutės, padėkojome už puikią popietę bei pakvietėme apsilankyti mūsų gimnazijoje.

Akvilina Stankevičiūtė, Olivija Barzdaitė,

jaunosios muziejininkės


 

Muziejaus sukakties akcentai

     Mūsų gimnazijos/mokyklos muziejaus vizitinė kortelė būtų tokia: „Tikslas – ugdyti bendruomenės narių, svečių sampratą, ką reiškia gimnazijos devizas „Gimnazija, kurioje kiekvienas yra svarbus“. Uždaviniai - skatinti gimnazijos bendruomeniškumą; sudaryti sąlygas naujiems gimnazijos mokiniams nuosekliai susipažinti su nauja mokymo aplinka, mokyklos istorija; siekti, kad ir naujieji gimnazijos mokiniai, ir buvę ugdytiniai suvoktų save kaip darnios bendruomenės dalį. Veikla: pilietiškumo ir kitokios edukacinės pamokos muziejuje, klasių valandėlės, parodos, akcijos, atvirų durų dienos muziejuje; įsijungimas į gimnazijos renginius, jaunųjų muziejininkų iniciatyvos.“

     Už tokios veiklos tęstinumą pasisakė gimnazistai, mokytojai, administracijos atstovai, kiti gimnazijos darbuotojai, dalyvavusieji muziejaus gimtadienio popietėje „Puslapiai“. Tai minėjo renginį pradėjusios jaunosios muziejininkės Akvilina ir Emilija. Po to situacijos žemėlapį „Išskridę iš mūsų“ pristatė Rugilė ir Diana. Sveikinimo žodžius išsakė tarė muziejaus įsteigėja, renginio viešnia mokytoja Aleksandra Nevierienė, dar daugiau muziejaus veikla, pasiekimais džiaugėsi ir padėkas daugeliui jaunųjų muziejininkų bei vadovei teikė gimnazijos direktorius Egidijus Samas, jaukiai pasveikino gimnazijos skautai bei viešnios - mokytojos ir mokinės - iš „Šaltinio“ ir Dembavos progimnazijų muziejų. Jaunųjų muziejininkų vadovė pakvietė į gimtadienio žaidimą apie eksponatus, todėl daugelis atidžiau apžvelgė ekspozicijas ir džiaugėsi prizais-atšvaitais. Renginį pabaigė voratinklis, kurį surezgė visi dalyviai, išsakę komplimentus mokyklai. Vėliau visi prie arbatos dalijosi mintimis, ką reiškia atminimas. Tai buvo aktualu, nes muziejaus vadovė Emilija Gedraitienė pristatė savo knygą apie mamą gražiu ir prasmingu pavadinimu „Savo šulinio vanduo“. Visiems kilo daug minčių apie kūrybą, veiklos įprasminimą ir žmogaus vertę, o knyga buvo padovanota ir gimnazijos bibliotekai. Taip pat šiuo gražiu renginiu pradėtas ir bendravimas su mokyklos senjorų grupele. O tai galima vertinti kaip Senjorų klubo veiklos pradžią. Rinkti senjorų prisiminimus - dar viena veiklos sritis muziejininkams. Taip ir plečiasi muziejaus veiklos apimtys.

Dovilė Oksaitė, jaunoji muziejininkė


 

Pirmokai muziejaus edukacinėje programoje „Minties galia“

Programos tikslas - ugdyti naujų gimnazijos mokinių pilietinę savimonę, kad kiekvienas asmuo yra svarbus.

Programos uždavinys - skatinti gimnazijos mokinių bendruomeniškumą bei sudaryti sąlygas naujiems gimnazijos mokiniams atskleisti savo įvairius gebėjimus.

Po renginio muziejuje atsirado I klasių gimnazistų prisistatymai. Jaunieji muziejininkai džiaugiasi, kad

   Ia nupiešti veidai perteikia mokinių nuotaikas, išorines bei vidines mokinių savybes, taip pat iškilesnius jausmus. Savąją klasę pristatė naudodami gebėjimus, t.y. rimuodami bendraklasių mokinių išsakytas kiekvieno asmeniškas, o po to apibendrintas klasės savybes.

   Ib pavaizdavo laivą, kuris simbolizuoja kelią į priekį. Rami jūra tikriausiai reiškia klasės ramumą, taiką ir gerą nuotaiką. Klasės laive visiems vietos yra: kas ant stiebo stebi, jog visi sutartų, kas ant denio dirba, pluša, o kas lyg balti draugiški angelai skraido aplink.

   Ic iškirptos spalvotos popierinės rankos sveikinasi su visais. O tai rodo, jog klasė yra bendraujanti ir draugiška. Savo šūkiu:„Mūsų daug ir mes skirtingi“ parodo, jog nereikia būti panašiems, o leidžia suprasti, jog skirtingas įvaizdis ir vidus turi savotiškų privalumų. Klasės prisistatymą viduryje puošia klasės nuotrauka. Vadinasi, tai kolektyvas, kuriam viskas svarbu.

   Id prisistatymas rodo, kad kūrybingumo šiai klasei netrūksta: apdeginti popieriaus kraštai lyg senovės Egipto pergamentinis popierius. Klasė dalijasi įspūdžiais ir nuotraukomis ir tuo parodo, kokie jie yra mokykloje.

     Visoms pirmosioms klasėms būdingas bruožas – draugiškumas. Tai galima išsiugdyti, bet smagu, kad naujieji klasių kolektyvai sugebėjo įžvelgti teigiamas savybes kiekviename. Linkime jiems sėkmės mokantis mūsų gimnazijoje.

Jaunųjų muziejininkų įžvalgas apibendrino Tadas Kaunelis

 


 

SUGRĮŽIMŲ VAKARO METU

Sugrįžimų vakaro metu gimnazijos muziejus tapo viena iš jaukių vietų, kur galima atrasti savo pėdsakus, tai yra buvimo ženklus, buvusiems mūsų mokyklos mokiniams. Visus užsukti kvietė ir pagal projekto ,,25-mečio žingsniai“ gautus atsiliepimus sukurtas situacijos žemėlapis ,,Išskridę iš mūsų“. Jaunosios muziejininkės Diana, Akvilina ir Rugilė džiaugėsi galėdamos pakonsultuoti užsukusius absolventus, rodė, kokie mūsų paskutinieji pasiekimai, kokių įdomesnių eksponatų yra muziejuje. Taip vykdomas dar vienas muziejaus veiklos edukacinis projektas „Sėkmės istorijos skatina“, į kurį vėliau įsijungia ir klasių kolektyvai per savo valandėles. Daug gražių palinkėjimų sugulė į Garbės knygą, nemažai linkėjimų sėkmingai ir toliau dirbti išgirdo jaunosios muziejininkės.

Tokie renginiai parodo, kad esame įdomūs, reikalingi.

Jaunoji muziejininkė Rugilė Kvederaitė

Nuotraukos Akvilinos Stankevičiūtės


 

Pirmokų pamoka muziejuje

2014 m. spalio pradžioje mūsų muziejus ir vėl buvo pilnas naujų veidų, mus aplankė pirmokai. Jaunieji muziejininkai bei jų vadovė E. Gedraitienė pristatė muziejų, papasakojo, ką jame galima išvysti, kokie čia yra eksponatai, atskleidžiantys mūsų gimnazijos istoriją per svarbiausius įvykius, datas, akcentus.

Džiaugiamės mūsų gimnazijos pirmokais, kurie aktyviai įsitraukė ir mielai dalyvavo pilietiškumo pamokoje. Ia klasei pamoką vedė Jaunieji muziejininkai Tadas ir Rokas. Šios klasės mokiniai buvo gana susikaupę, pakankamai greitai atsakė į pateiktus klausimus. Juos labiausiai sudomino mokyklos atributika. Jaunosioms muziejininkėms Dianai K., Megi M., ir Dianai P. bendraujant su Ib klase, ši išskirtinai daug žinojo apie gimnaziją, todėl aktyviai atsakė į įvairius klausimus, net bandė atmintinai padeklamuoti mokyklos himną. Ic klasei pamoką vedė Jaunosios muziejininkės Asta ir Emilija. Mokiniai pirmiausia ilgai ieškojo pažįstamų veidų albumuose bei aplankuose, domėjosi sportine veikla, bandė iššifruoti Lietuvos rinktinės trenerio V. Garasto parašą ant vieno iš muziejaus eksponatų – krepšinio kamuolio. Id klasei pamoką vedė Jaunosios muziejininkės Ovidija ir Rugilė. Ši klasė pasirodė labai santūri, buvo geri klausytojai, gerbiantys jaunąsias muziejininkes ir mokytojus. Domėjosi skaičiais, įvairiomis diagramomis, duomenimis.

Apibendrindama galiu teigti: visi pirmokai buvo susikaupę, rimti ir įdėmiai klausėsi, kas jiems buvo sakoma, nes pamokų pabaigoje pirmokams buvo teikiami klausimai, į kuriuos atsakę galėjo gauti po saldžią dovanėlę. Tikimės, kad pirmokai bus tikri mūsų gimnazistai ir garsins gimnazijos vardą.

Jaunoji muziejininkė Akvilina Stankevičiūtė


Pirmasis renginys - reginys

Mokykloje darbai prasiseda pamokomis, popamokinė veikla – renginiais. Pirmasis gimnazijos muziejininkų renginys – dalyvavimas Panevėžio gimtadienio šventėje – Panevėžio kolegijos spektaklio ,,Ikaras” stebėjimas ir aptarimas. Tai buvo ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir akstinas užsimegzti dialogui apie pasirinkimus. Jie būna įvairūs, vis kitokie kiekvienoje situacijoje. Diskutavome apie gimnazijos auklėtinio atliktą Homero vaidmenį. Iš to atsirado ir kita tema: kalbėjome, ar verta rizikuoti, kažką daryti, kai kiti to neįvertina iš karto, o gal iš viso neįvertins. Tai buvo ir priežastis pakalbėti apie mūsų veiklos planus, kiekvieno lūkesčius.

Jaunųjų muziejininkų vadovė Emilija Gedraitienė


 

 muzieju naktis„Muziejų naktyje“ buvo ir staigmenų

Jaunieji muziejininkai gavo kvietimą sudalyvauti renginyje „Muziejų naktys 2014“ Panevėžio Kraštotyros muziejuje. Tad gegužės 17 dieną susitikę su gimnazijos muziejaus vadove E.Gedraitiene  patraukėme seniausio pastato Panevėžyje link. Mus pasitiko muziejininkė Jūratė, spinduliuojanti gera nuotaika, pasipuošusi XIX amžiaus suknele.

Ji mums papasakojo apie visus esančius šiame muziejuje eksponatus: autentiškus bajorų aplinkos daiktus, monetų lobį, dvarų nuotraukas, dvarininkų portretus, žymiausių krašto bajorų giminių herbus. Labiausiai mus sužavėjo, kad muziejuje įrengtas dvaro interjeras bei instaliacija legendinio bajoro Vladislovo Sicinskio-Čičinsko tema.

Tada patraukėme į Panevėžio Kraštotyros muziejų. Ten apžiūrėjome pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir sąjūdžio ekspoziciją, kuri atspindi svarbiausius antisovietinio judėjimo etapus bei įvykius. Nustebino atnaujintai eksponuojama Valerijono Strasevičiaus vabzdžių kolekcija, kurioje 6500 vienetų. Šis pasaulio drugių, vabalų ir plėviasparnių rinkinys yra vienas didžiausių Lietuvoje. Apžiūrėdami kolekciją, sužinojome, kad vyksta orientavimosi varžybos, deja, mes jose nedalyvavome, nes būtume vėliausiai startavę, tik pasidžiaugėme kitų sėkme. Drugelio dirbtuvėse vyko piešinių ant veido pamokėlės, kuriose sudalyvavo Tadas. Tai puiki pramoga ir vaikams, ir suaugusiems pasijausti kitokiems. Po to vyko Drugelio vaišės - staigmena kantriausiems vakaro svečiams. Vėliau grįžome į Gamtos ekspoziciją, nes ten vyko Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro „Mažieji ansambliai“ koncertas. Jie atliko gražiausias pasaulio dainas apie meilę. Ši diena mums paliko didelį įspūdį, o Panevėžio Kraštotyros muziejuje praleistos beveik keturios valandos nė kiek neprailgo. Taip kartu su tikrais muziejininkais paminėjome ir Tarptautinę muziejininkų dieną.                                          

Akvilina Stankevičiūtė, jaunoji muziejininkė, Ic klasė


Donelaicio parodaApie Donelaitį kitaip

Tarptautinė muziejininkų diena gali būti paminima įvairiai. Mes tą dieną minėjome eksponuodami vienos dienos parodą ,,Donelaitis su mumis“, kurią padėjo parengti ir kiti mokyklos gimnazistai savo darbais ir bibliotekos darbuotojos. Tai buvo medžiaga apie Kristijoną Donelaitį ir jo kūrybą: ir poema „Metai“ (bent šeši jos leidimai), taip pat kiti jo kūriniai: pasakėčios, laiškai. Beje, galėjome pamatyti ir šiais metais išleistą 300-ųjų gimimo metinių minėjimo paauksuotą medalį, ir didesnį medalį, parsivežtą iš paties Tolminkiemio. Labai įdomu pamatyti, kiek knygų apie K. Donelaitį ir jo kūrinius turi gimnazijos bendruomenės nariai ir savo asmeninėse bibliotekose, dar įdomiau juos pavartyti. Tada žvilgsnį traukė stendai su mokinių darbais -vizitinėmis K.Donelaičio kortelėmis.

Parodą buvo galima apžiūrėti ir per pertraukas pavieniui, ir per pamokas organizuotai. Mes, jaunieji muziejininkai, registravome parodos lankytojus kaip tikrame miesto muziejuje. Apžiūrėjus parodą buvo siūloma parašyti, ką jiems reiškia K. Donelaitis ir jo kūryba.

Po pamokų eidami namo kitaip, atrodo, žiūrėjome ir į saulę, apie kurią tiek rašė K. Donelaitis.

Diana Kavaliauskaitė, jaunoji muziejininkė, Ic klasė


muziejus MegiStaigmena ne vienam

„Ačiū už jaukumą ir šiltą priėmimą“, – tokius žodžius Muziejaus svečių knygoje paliko Gruzijos vaikų ir jaunimo šokių ansamblio „Momavali” vadovai. Jie ir džiaugėsi, ir stebėjosi, kad per tokią trumpą viešnagę Lietuvoje, ir Panevėžyje, atvykę į festivalį „Mes nupinsim šokių pynę 2014”, gali ir tiek pamatyti, ir tiek parodyti. Dar daugiau vadovus nustebino susitikimas su mūsų gimnaziste Megi, su kuria galėjo kalbėtis gruziniškai. Trečiokei tai taip pat buvo siurprizas ir puiki ketvirtadienio dovana.

 

Muziejaus vadovė Emilija Gedraitienė


Pirmokų prisistatymai muziejininkų akimis

Baigėsi pirmasis mokslo metų pusmetis. Pirmokų niekas nebelaiko naujokais, jie tapo tikraisiais gimnazijos bendruomenės nariais. Pažvelgus į jų prisistatymo darbus, eksponuojamus muziejuje, iš šalies atrodo, kad tai gana skirtingi, įdomūs ir saviti kolektyvai, turintys savo veidus.

Išradingai prisistato Ia klasė kaip iš daugelio mažylių išaugę daigeliai, virtę bendruomene, kuriai svarbi praeitis, dabartis ir ateitis, o tuo rūpinasi klasės auklėtoja Ramutė Stasevičienė. Originaliai tiesia spalvingas rankas į ateitį Ib klasės gimnazistų individualūs norai, lūkesčiai, paslėpti po apatine delno puse, - paslapčių neišduoda auklėtoja Dalia Karkazienė. Konstruktyviai, tiksliai informaciją apie save teikia Ic klasės prisistatymo plakatas, simbolizuojantis apie kryptingą, vieningą judėjimą pirmyn, vadovaujamą Janinos Tijušienės. Simboliškais ženklais apie kolektyvą ir klasės vadovę Jūratę Gelžinienę kalba Id klasės plakatas: du valdžios delnai, mokinių sąrašas raitosi gyvate, virš kurios – karūna... Ie klasės dalyvavimas gimnazijos gyvenime – kaip banga, kuri išsisklaido, bet aprėpia plačiai, po to vėl susiglaudžia, susiima ir vėl pasirodo su naujomis jėgomis – tam vadovauja Nijolė Vitkauskienė.

Tokias prasmes pirmokų prisistatymo darbuose įžvelgė jaunieji muziejininkai su vadove Emilija Gedraitiene.


Muziejui ketveri – „Mokomės iš istorijos“

Paskutinį lapkričio penktadienį mokykloje buvo minimas muziejaus gimtadienis. Nuo pat ankstaus ryto kiekvienas bendruomenės narys turėjo galimybę apsilankyti muziejuje ir apžiūrėti eksponatus, nuotraukas bei pirmokų prisistatymus – kvietė pateiktys ekrane prie mokytojų kambario. Per pertraukas kiekviena pirmokų klasė užėjusi galėjo atlikti tam tikras užduotis. Vienų apsilankiusiųjų dėmesį traukė pirmokų prisistatymai, kitų – „gyvas“ eksponatas kamuolys, o trečių – nuotraukų albumai.

Po pamokų vyko popietė „Mokomės iš istorijos“. Joje mus aplankė „Šaltinio“ progimnazijos muziejininkai bei jų vadovė Aldona Banienė. Svečiai apžiūrėjo įdomesnes gimnazijos erdves, apsilankymo proga juos sveikino direktorius E. Samas, stebėdamasis, kad neįprasta matyti tokio amžiaus moksleivius gimnazijos aplinkoje. Mes, muziejininkės, pristatėme atsinaujinusį „Minties“ gimnazijos muziejų, supažindinome svečius su mokyklos istorija. Džiugu tai, kad jie nebuvo abejingi klausytojai, sulaukėme susidomėjimo. Po pristatymo prie apvaliojo stalo vyko diskusija, kurioje dalyvavo mūsų mokyklos muziejininkai, būsimi parlamento nariai, lietuvių kalbos mokytojos, direktoriaus pavaduotoja Vilma Rimvydienė ir svečiai. Bendraujant išsiplėtojo įdomi tema apie kitų metų mokyklos jubiliejaus akcentus: akcijas, konkursus. Ar reikia mokytis iš istorijos, ką dera palikti apie save, savo mokymosi ir veiklos mokykloje metus... Mūsų svečiai turėjo galimybę pasisemti idėjų, taip pat patarti mums, nes jie švenčia mokyklos dvidešimtmetį. Ką nusprendėme, kol kas galite sužinoti iš dalyvavusiųjų. O bendradarbiaudami su mokinių parlamento nariais, „Gimnazijos pulso“ aktyvistais paskelbsime viešai. Renginio pabaigoje dovanojome vienas kitam po obuolį kaip draugystės simbolį, nes renginys vyko draugų dieną, o direktoriaus pavaduotoja apdovanojo svečius suvenyrais su gimnazijos simbolika. Neskubantieji prie arbatos puodelio pasidalijo mintimis apie muziejus Lietuvoje, apie Tarmių metų renginius.  

Mums rūpi, kas aplinkui vyksta, kas turi išliekamąją vertę.

Jaunosios muziejininkės Diana Pušnytė, Dovilė Oksaitė, Diana Kavaliauskaitė


Pirmokai tampa savais gimnazistais

Kiekvienais metais po krikštynų ir chorų karų vyksta pirmokų edukacinės pamokos mokyklos muziejuje. Šias pamokas „Aš – mintietis“ praveda jaunieji muziejininkai. Pirmokams yra pasakojama, kokius eksponatus jie mato ir ką svarbaus yra palikę buvę mokiniai ar kiti mokyklos bendruomenės nariai.

Užsiėmimų metu labai maloniai nustebino naujieji mokiniai, nes buvo atidūs, mandagūs, aktyviai domėjosi ir atsakė į klausimus, sugiedojo gimnazijos himną (savarankiškai ar auklėtojos (Ic) vadovaujami), tačiau kai kurių klasių mokiniai buvo šiek tiek išsiblaškę, neatidūs, kalbėjo, į klausimus teikė ne visai tinkamus atsakymus. Po supažindinimo su mokyklos istorija Jurgita, Dominyka, Megi, Dovilė, Diana, Gustas, Kornelijus užduodavo po keletą klausimų, užduočių. Už teisingus atsakymus ir aktyvų dalyvavimą mokiniai buvo paskatinami saldumynais. Taigi taip galima įdomiai ir smagiai sužinoti apie mūsų mokyklos veiklą ir apie tai, ką svarbaus yra išsaugojęs gimnazijos muziejus. O pirmokai po savaitės turėjo paruošti savo klasės vaizdinį prisistatymą: kokie jie, kuo įdomūs, ko siekia, ko tikisi.

Jau kitą savaitę gimnazijos stendai rodė, kokios įvairios, išradingos, įdomios ir išskirtinės yra pirmokų klasės.

Enrika Navikaitė, jaunoji muziejininkė


Muziejaus istorija

Ištakos idėja – sutelkti medžiagą, pasakojančią 20 metų mokyklos istoriją, į vieną vietą ne proginei apžvalgai, o kaip nuolatinę ekspoziciją, tinkamą ir bendruomenės kultūrai atskleisti, ir ugdymo procesui tam tikrais momentais įprasminti. Tam buvo ir pradžia - trys tomai mokyklos gyvenimo istorijos, daug įvairių aprašų, nuotraukų, nugalėtojų taurių, mokyklos simbolikos pavyzdžiai.
Pažymint mokyklos - gimnazijos dvidešimtąjį gimtadienį sutelkta mokytojų darbo grupė, vadovaujama mokytojos Aleksandros Nevierienės (anksčiau ilgą laiką dirbusios direktoriaus pavaduotoja), remdamasi visos bendruomenės galimybėmis ir turimais materialiniais resursais, nusprendė tam panaudoti vadinamąjį parodų trikampį II aukšte. Grupėje dirbo šie mokytojai: Irina Dementjeva, Emilija Gedraitienė Janina Gedvilienė, Birutė Gilienė, Laura Kuchalskienė, Aušra Malinauskienė, Milda Masilionytė, Kęstutis Paškevičius, Inga Rulienė, Vaidas Rulys, Rasa Taresevičienė, Angelė Vabalienė, Nijolė Vitkauskienė, Rimalda Vaitkevičienė. Aktyvus grupės darbas buvo rezultatyvus.
Panevėžio „Minties“ gimnazijos muziejaus ekspozicijos atidarymas įvyko 2009 m. lapkričio 12 d. švenčiant įstaigos dvidešimtmetį.

Akimirkos iš muziejaus atidarymo:


Pertrauka su „Vieno eksponato istorija“

Pažymėdami Tarptautinę muziejų dieną gimnazijos jaunieji muziejininkai pakvietė mokytojus gegužės 17 dieną į atnaujintą ekspoziciją. Jaunosios muziejininkės Dovilė, Jurgita ir Megi pabuvo gidės. Nauji baldai teikia solidumo, tarsi skatina papildyti naujais, gimnazijos veiklą apibūdinančiais eksponatais.

Didžiausias dėmesys buvo skiriamas naujam eksponatui – direktoriaus pavaduotoja Vilma Rimvydienė padovanojo muziejui 1940 metų Panevėžio mokytojų seminarijos vinjetę. Pristatydama ekponatą ji kalbėjo apie norą, kad anytos vinjetė turėtų didesnę išliekamąją vertę, būdama muziejuje. Vinjetėje užfiksuota pavaduotojos anyta, tuo metu absolventė Sofija Butkevičiūtė (ištekėjusios pavardė – Rimvydienė), irgi didžiuojasi, kad vinjetė įamžino žinomus 1940 metų Panevėžio intelegentus: P. Vileišį, P. Būtėną, kun. J. Žitkevičių ir kitus. Galima suvokti valstybingumo reikšmę, kalbėti apie to istorinio laiko ženklus iš vinjetės apipavidalinimo. Ir daug kitų temų motyvuoja eksponatas. Muziejaus vadovė padėkojo pavaduotojai ir pasidžiaugė, kad geras pavyzdys užkrečia, nes tai šiais mokslo metais penktas muziejui dovanojamas eksponatas. Pastarasis papildys ekspoziciją „Mūsų senelių mokykla“.

Jurgita Brandišauskaitė, jaunoji muziejininkė


Mūsų gimnazijoje - Aukštaitijos patarmių mokovai

Gegužės 7 dieną mūsų gimnazijoje vyko etnokultūros projekto „Atverk tautos lobynų gelmes“, skirto Tarmių metams, Aukštaitijos regiono varžytuvės „Tarmių lobynai“. 

Renginyje dalyvavo 22 Aukštaitijos mokyklos. Dalyvių vertinti atvyko solidi komisija: Stasys Kavaliauskas, Vilniaus etninės kultūros centro direktorės pavaduotojas, Aurelija Gritėnienė, Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja, Vitalija Vasiliauskaitė, Etninės globos tarybos specialistė Aukštaitijos regionui, Aurelija Augūnienė, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Turizmo ir etnokultūrinio ugdymo skyriaus vedėja, Alma Milinienė, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Turizmo ir etnokultūrinio ugdymo skyriaus metodininkė.

Renginį pradėjo mūsų gimnazistės Jurgita Brandišauskaitė ir Megi Maradišvili panevėžiškių tarme išsakytais patarimais jaunoms mergaitėms, nuotaiką kėlė birbynininkų trio, kurių vienas – mūsų buvęs abiturientas Tomas Šinkūnas. Dalyvius pasveikino ir sėkmės linkėjo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Rimvydienė.

Varžytuvių tikslas – praplėsti žinias apie tarmes, skatinti domėtis etnine kultūra, suvienyti mokinių pastangas bei kūrybinį potencialą tautos istorinės atminties išsaugojimo darbuose, atlikti šviečiamąją funkciją apie Lietuvos kraštą ir jo istoriją, skatinti mokinius didžiuotis gimtąja šalimi, jos išskirtinumu. Tai ir buvo jaučiama kiekvieno mokinio ar grupės pasirodyme. Linksmai nuteikė mažųjų Vilniaus Grigiškių pradinės mokyklos pradinukų inscenizuota pasaka apie tinginę bobą, sužavėjo įtaigus jonaviškės Karolinos, irgi pradinukės, tarmiškas pasakojimas. Iš kitų dalyvių grupės (5-8 kl.) išsiskyrė pasvališkių patarme porinę Mindaugas Ulskis ir Jovita Kuodytė. Labiausiai sužavėjo uteniškių tarme vyriausiųjų grupėje pasakojimus drožę Paulius Dragūnas (Utenos Dauniškio gimnazija) ir Kęstutis Kavaliukas (Utenos ,,Saulės“ gimnazija). Nuo jų bandė neatsilikti šiauliškių tarme Deimantė Paliackaitė (Joniškio rajono Gataučių Marcės Katiliūtės mokykla) ir Rūta Kupčikaitė (Joniškio rajono Kriukų pagrindinė mokykla). Visi jie ir tapo regiono varžytuvių laureatais. Mūsiškės Dovilė Oksaitė, Diana Pušnytė ir Simona Šimoliūnaitė pokalbį plėtojo skirtingomis aukštaičių patarmėmis: kupiškėnų, pasvališkių ir suvalkiečių, pasirodė gražiai.

Po pertraukos, kurios metu svečiai aplankė gimnazijos muziejų, varžytuves apibendrino ir laureatus apdovanojo komisijos pirmininkas Vilniaus etninės kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Kavaliauskas, visiems gerai pažįstamas LRT laidos „Duokim garo“ vedėjas. Jis pabrėžė, kad etninė kultūra – mūsų tautos pamatas. Reikia niekada nepamiršti savo šaknų, branginti etninį paveldą ir būti savo šalies patriotais. Laureatus pakvietė į visos šalies varžytuves rugsėjo mėnesį Druskininkuose. Džiaugdamasis visais dalyviais išskirtinai dėkojo ir renginio vedėjams Ievai Petraitytei ir Mantui Šeštokui. Tarmių specialistė Vitalija Vasiliauskaitė palinkėjo teisingai suvokti tautinį tapatumą ir drąsiau jį puoselėti. Renginį baigė birbynininkų trio linksma liaudies polka.  

Emilija Gedraitienė, lietuvių kalbos mokytoja

Straipsnių peržiūrėjimai
451067