^ Į viršų

Panevėžio „Minties“ gimnazija

Čia tavo mintys taps idėjomis bei atradimais.

„(Ne)aktualus Baranauskas (ne)raštingųjų kuprinėje...“

lituanistaiGimnazijos mokytojai dalyvauja ir aktyviai reiškia savo nuostatas įvairiuose renginiuose. Gražią rudens dieną Anykščiuose bene pirmą kartą susitiko septynios dešimtys bendraminčių – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, kurie atstovavo Panevėžio, Kėdainių, Varėnos, Vilniaus, Molėtų, Vilkaviškio, Ukmergės pedagogams. Mūsų gimnazijai forume atstovavo lietuvių kalbos mokytojos Eglė Noreikienė, Nijolė Krivickienė ir Emilija Gedraitienė. Taip paminėti A. Baranausko 180-metį kvietė ir asociacija „Lituanistų sambūris“, ir A. Baranausko muziejus.

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje bendravo šalies mokslininkai filologai, kiekvienas savaip nagrinėjantys šio anykštėno gyvenimą ir kūrybinį palikimą. Vilniaus universiteto prof. dr. Paulius V. Subačius vis sklaidė mitus, įvairiais istorijos tarpsniais uždengusius A. Baranausko gyvenimą ir veiklą, siekdamas tiksliau pristatyti genealią istorinę figūrą. To paties universiteto doc. dr. Brigita Speičytė siūlė neperžengti paties A. Baranausko rašytiniame palikime nubrėžtų ribų, vertinant jo siekius ar vidinius išgyvenimus. Šiaulių universiteto prof. dr. Skirmantas Valentas akcentavo A. Baranausko tekstų garsinį skambesį kaip priemonę jiems geriau suvokti ir citavo poeto kūrinių ištraukas, o Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovas dr. Tomas Andriukonis pristatė ankstyvųjų A. Baranausko tekstų įdomias ištraukas, laiškų, dienoraščio ypatumus.
     Pokalbio dalyviai sutarė dėl vieno fakto: jei lietuvių literatūros pamokose beliktų laiko pasakoti tik apie tris lietuvių rašytojus, A. Baranauskas vis vien nepradingtų iš mokyklinių vadovėlių.
Mokytojų ir mokslininkų diskusijoje buvo analizuojamos šiandieninės galimybės įvairiomis priemonėmis pristatyti A. Baranauską mokykloje: ir per asmeninių patirčių prizmę, ir per garso įrašų klausymą, ir kalbant apie asmenybę, iki šiol liudijančią kryptingo tobulėjimo pavyzdį. Renginio dalyviai klausėsi ansamblio „Valaukis“ gyvai giedamų A. Baranausko tekstų, aplankė didžiojo anykštėno gimtosios sodybos vietą Jurzdike, Vyskupo skvere skaitė jo jaunystės dienoraščio fragmentus, įkvėpė klėtelės, menančios jaunąjį poetą, šiaudinio stogo kvapą, vakarop grožėjosi rudeniškais Anykščių šilelio vaizdais nuo Medžių lajų tako, dar kartą klausėsi „Anykščių šilelio“, skaitomo Šiaulių universiteto prof. dr. Skirmanto, ir kartu su šio projekto iniciatoriumi Sigučiu Obelevičium, dvi kadencijas buvusiu Anykščiu meru, dabar vicemeru, bei Anykščių regioninio parko darbuotojais, svarstė, kaip šią vietą panaudoti lietuvių literatūros pamokoms, kad visiems aukštaičiams, raštingiems ir ne tiek, šis kūrėjas būtų įdomus.

                                                                                         Informaciją pateikė Emilija Gedraitienė

 

Straipsnių peržiūrėjimai
955266