^ Į viršų

Panevėžio „Minties“ gimnazija

Čia tavo mintys taps idėjomis bei atradimais.

Būti savimi

Globalėjant pasauliui vis dažniau susitinkame su kitų rasių, tautų ar religijų žmonėmis. Gaila, bet nepakantumas kitaip atrodančiam, kalbančiam ar tikinčiam, retkarčiais vis dar pasireiškia įvairiose žmonių susibūrimo vietose. Išmokti pažinti ir gerbti skirtumus – tai pagrindinis kelias siekiant tolerancijos. Štai kodėl grupė mūsų gimnazijos pirmokų buvo pakviesta dalyvauti projekte „Įvairiatautis ir daugiakonfesinis Panevėžys“. Rugsėjo ir spalio mėnesiais jie kartu su mokytojais bendradarbiavo rengiant istorinės ir geografinės informacinės medžiagos apie gimtąjį miestą parodą „Gyvenu čia“, o lapkričio mėnesį Tolerancijos dienai skirtų renginių programą papuošė integruota dorinio ugdymo, istorijos ir geografijos pamoka, kuri prasidėjo neįprastoje aplinkoje - Ruoščių kaime, Lietuvos geografiniame viduryje, netoli Kėdainių. Pats Kėdainių miestas jau nuo septyniolikto amžiaus garsėja kaip įvairiatautis ir daugiakonfesinis. Pasak Daugiakultūrio centro vadovės ir istorikės Audronės Pečiulytės, tąkart tapusios mūsų gimnazistų ir pedagogų mokytoja, Kėdainių miestas išsiskyrė savo tolerantiškumu kitoms tautoms ir konfesijoms, nes čia buvo galima sutikti škotų, žydų, lenkų, rusų , vokiečių, darančių didelę įtaką miestui. Ypač gausi ir įtakinga buvo žydų bendruomenė. Daug sužinojome apie šios tautos papročius ir gyvenimo būdą. Beje, visi buvome pavaišinti macais – neraugintos tešlos duona, iškepta pačiame Izraelyje!

 

Apie kasmet mieste vykstančią „Agurkų šventę“ girdėjome visi, bet kad agurkų verslą Kėdainiuose XIX amžiuje pradėjo žydai, sužinojome tik dabar. Remiantis istorijos šaltiniais, XVII amžiuje kunigaikštis Kristupas II Radvila suteikė teisę gyventi ir gerai jaustis žmonėms, atvykusiems iš kitų kraštų. Kėdainiai yra vienas seniausių Lietuvos miestų, kuriam didelę įtaką ne vieną šimtmetį darė lietuvių kilmės didikų Radvilų giminė, o valdant kunigaikščiams Kristupui ir Jonušui Radviloms, miestas išgyveno aukso amžių. Prisiminėme ir garsų lenkų rašytoją bei poetą Česlovą Milošą, savo vaikystę praleidusį Šeteniuose, netoli Kėdainių, o už kūrinį „Isos slėnis“ gavusį Nobelio literatūros premiją.

Kita mūsų pamokos ir viešnagės Kėdainių krašte dalis tęsėsi Paberžėje, 1863 metų sukilimo muziejuje bei Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Mus sutikusi muziejaus vadovė Alina Galvanauskienė priminė svarbiausius krašto istorinius akcentus, papasakojo apie praeities įvykius, pasidalijo mintimis apie Paberžėje gyvenusį kunigą ir vienuolį Tėvą Stanislovą, jo meilę žmogui, pagalbą suklydusiam, toleranciją kitaip atrodančiam, kalbančiam ar mąstančiam.

Toliau projekto dalyvių laukia platesnė pažintis su Panevėžio krašto įvairių tautų ir konfesijų šviesuoliais, jų gyvenimo istorija, atliktais darbais ir įtaka miestui bei valstybei.

Gerai nusiteikusi gimnazistų, dorinio ugdymo bei socialinių mokslų mokytojų grupė grįžo pasiryžusi ir toliau eiti tolerancijos keliu – leisti žmogui būti savimi, nepažeidžiant kito asmens teisių ir laisvių.

Po Kėdainių kraštą keliavo grupė gimnazistų iš Id ir IIa klasių bei tikybos, etikos, socialinių mokslų mokytojų grupė
Nuotraukose įspūdžiai iš viešnagės Kėdainiuose ir Paberžėje

Straipsnių peržiūrėjimai
1386171