^ Į viršų

Panevėžio „Minties“ gimnazija

Čia tavo mintys taps idėjomis bei atradimais.

Ieškoti nežinomos žemės

DSCN0113
Mokinių atostogoms prasidėjus, grupelė mūsų gimnazijos mokytojų, šiaurietiško vaikščiojimo entuziasčių, išsiruošėme į žygį po Kupiškį. Prie mūsų prisijungė ir mieste viešėjusi Jelena – viešnia iš Rusijos. Tarsi kokios nežinomos žemės ieškodamos, pabandėme paklajoti po šį žavų, žalią ir ramų regiono miestą, paieškoti įdomių idėjų, temų naujų mokslo metų įvairiems mokinių  projektams, integruotoms pamokoms, išvykoms bei skatinti visus žmones daugiau judėti, domėtis gimtuoju kraštu.  Juolab, kad Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Marius Mališauskas AINA TV laidoje „G.Šileikis kalbina“  pakvietė panevėžiečius apsilankyti šiame mieste ir išsivežti geras emocijas. Beje, pastaruoju metu Kupiškis vis dažniau skamba kaip  Panevėžio regiono vasaros kultūros ir sporto renginių centras. Mėgstame keliauti traukiniu, bet traukinys Kupiškio kryptimi važiuoja ne kasdien. Taigi, vieną birželio rytą sėdame į maršrutinį autobusą ir leidžiamės į trumpą viešnagę pas, anot vienos populiarios dainos,  gerus žmones – kupiškėnus.

Atvykus į akis pirmiausia krito  mažo miesto privalumai: ramybė, švarios gatvės, gaivus ryto oras.  Kaip ir dera keliauninkams – užsukame į rajono turizmo ir verslo informacijos centrą. Čia mus sutinka geranoriškos ir paslaugios darbuotojos, pasiruošusios atsakyti į kiekvieną klausimą. Kilus abejonėms, pačios ieško informacijos ir atsakymą gauname. 

Pažintį su miestu pradedame nuo piliakalnio – ankstyviausios miesto užuomazgos. Į atmintį įsirėžia legenda  apie du milžinus, apie sėlių gentį, kurių pietinėse žemėse dabar ir gyvena kupiškėnai.  Nuo jo atsiverianti  nuostabi panorama į marias primena, kad prie visos šios vietovės harmonijos  savo gražiais darbais  prisidėjo žmogus. 

Keliaujame gražiausios salos, šmaikščiai vietinių vadinamos Uošvės liežuviu, link. Saloje įkurtas dendroparkas primygtinai kviečia mokinius ir mokytojus botanikos pamokai apie medžius. Jų čia tokia gausybė! Patiko, kad ant  valčių elingo galinės sienos eksponuojami mokinių kūrybiniai darbai. Čia juos gali pamatyti visi norintys.

Vaikštinėdamos gatvelėmis dairomės į gražiai sutvarkytus kiemus ir gėlynus. Gauname netikėtą  pakvietimą  „padėti varnėnams“ skinti vyšnias. Mielai užsukame ir prisivalgome iki soties, prisipildome karštą vasaros dieną spėjusius ištuštėti  buteliukus švaraus vandens.

Negalėjome nepastebėti atjaunėjusios Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštės ir skulptoriaus Henriko Orakausko daugybės kūrybinių darbų, kurių yra visame mieste. Labai norėjome, kad „Baltų pasaulio medis“ mus „pakrikštytų“, bet ir skulptūra tokiu karštymečiu tikriausiai „taupė“ vandenį. Spėjome pasimatyti ir su vienišu ulonu, mįslingai sėdinčiu ant aukštos šaudymo sienos, kuri, kaip skelbia paminklinė lenta, buvo įrengta ir naudojama karių pratyboms 1930-1940 metais.

Nepamirškime, kad 2019-ieji  – vietovardžių metai. Kai kurie  krašto vietovardžiai ir patiems kupiškėnams vis dar yra terra incognita. Tik ieškok, tyrinėk, atrask!

O kas yra jūsų nežinoma žemė? Gal ji visai šalia, jūsų mieste ar kaime? Gal tai  kaimynas, su kuriuo tik pasilabindavote ir nė nenutuokiate kokius gražius paveikslus jis tapo? O gal vieną vakarą kitaip pažiūrėsite į saulėlydį tolumoje ar išgirdę nežinomo paukštelio giesmę  pajusite   gamtos dovanojamas naujas ir mielas emocijas. Svarbiausia - nenustoti ieškoti to, kas nepažįstama, bet įdomu, gražu, reikalinga ir reikšminga mums patiems.  Jei ieškosime, rasime.

Nežinomos žemės Kupiškyje ieškojo: Jelena (Rusija), Birutė, Irina, Rimalda (Lietuva)

2019-06-25

Straipsnių peržiūrėjimai
1386175