^ Į viršų

Panevėžio „Minties“ gimnazija

Čia tavo mintys taps idėjomis bei atradimais.

Sėkmės istorijos - Neringa Trinskytė-Sirtautienė

neringa trinskyte

 
 
Neringa Trinskytė-Sirtautienė, VIII laida, 1999 m.

Rašytoja, pasakorė,
kūrybinių dirbtuvių „Noriu Pasakos“ autorė
www.noriupasakos.lt

 

 

Pirmieji kūrybiniai žingsniai buvo žengti mokykloje. Mielai rašydavau įvairias istorijas, dalyvaudavau prozos rudenėlyje, parašiau pirmuosius straipsnius, kuriuos spausdino vienas Panevėžio dienraščių, tačiau vėliau įstojau mokytis ir šį pomėgį tiesiog dėl laiko stokos pamiršau. Po kiek laiko likimas pasisuko taip, kad prisiminiau ką reiškia rašyti. Keletą metų dirbau Panevėžio dienraštyje „Sekundė“, o kai gimė sūnus, su mažyliu teko praleisti labai daug laiko ligoninėse. Sūnų nuolat kamavo įvairios ligos, tad teko sukti galvą kaip jį išlaikyti lovelėje, kuomet po keletą valandų per dieną lašinamos lašinės. Iš pradžių skaičiau pasakas, tačiau tai buvo nepatogu, nes mažylis vis norėdavo, kad būčiau jį apkabinusi, tad teko improvizuoti. Pirma pasaka, antra, sekdavau įvairiausias istorijas. Sūnus mielai klausėsi apie  slibinus, miško žvėrelius, stebuklingas šalis. Kuo keistesnė pasaka, tuo įdomiau klausyti, o jeigu ji dar ir eiliuota, tuomet žinau, kad vaikas klausysis ramiai. Taip ir prasidėjo mano pasakų metas. Dabar gailiuosi, kad neturėjau šalia diktofono ir pasakų neužsirašiau, būčiau turėjusi storiausią knygą.

O kaip užsirašiau pirmąją savo pasaką? Iš tiesų aš ją susapnavau. Miegu, sapnuoju mišką, striksinčias voverytes, ežiukus, barsukus žaidžiančius pievelėje ir galvoje man skamba pirmosios pasakos eilutės. Lyg ir norisi miego, bet žinau, kad jeigu aš jų neužrašysiu, negalėsiu miegoti. Buvo trečia valanda nakties, įsijungiau kompiuterį ir... lapas po lapo gimė visa pasaka. Kuomet kitą dieną ją perskaičiau sūnui, jo akys žibėjo. Taip ir pradėjau pasakas ne tik sekti, bet ir užsirašinėti.

Iš tiesų kartais pati stebiuosi, kaip aš galėjau sugalvoti pačius keisčiausius dalykus. Pasakose ne tik saldainiais sninga, bet ir sraigės motociklais važinėja, krinta medinės snaigės, debesys raudoni danguje šoka, pykstasi pieštukai. Dažniausiai baigusi rašyti pasaką pati jaučiuosi nepaprastai pailsėjus, lyg būčiau keliavusi po stebuklų šalį, pilną magijos, bet visada kupiną meilės, gėrio, nuotykių ir kitų gražių dalykų. Mano pasakose net slibinai draugiški :) 

neringa.trinskyte kontaktaiAsmeninės pasakos ne tik vaikams

Kuomet sukūriau savo internetinį puslapį, kuriame paskelbiau keletą pasakų, sulaukiau daug šaunių komentarų, draugai skatino ir toliau kurti. Pirmąją asmeninę pasaką parašiau savo sūnui. Ji buvo skirta šv. Kalėdoms, o pasakoje mano vaikas buvo pagrindinis herojus, jo elgesys, charakterio bruožai, pomėgiai buvo sudėti į pasaką. Kita pasaka jau buvo rašoma mano draugei gimtadienio proga. Į tokias pasakas sudedu visą savo širdį ir matydama žmonių reakcijas bei kaip išreiškiamos jų emocijos sumaniau, kad reikėtų apie šį savo pomėgį daugiau kalbėti. Artimiausiems draugams kūriau pasakas apie jų vaikučius, o kai tokias pasakas perskaito jų draugai ir atpažįsta juose herojus, tuomet ir kitiems reikia asmeninės pasakos. Taip šis pomėgis ir tapo verslo idėja. Dabar jau galiu džiaugtis, kad mano pasakos pasiekė daug ir pačių įvairiausių žmonių. Jos keliavo į įvairiausius Lietuvos kampelius, pasiekė Airiją, Vokietiją, Angliją ir kitas šalis. Pasakas kuriu gimtadieniams, jubiliejams, vestuvėms, krikštynoms, pirmokams rugsėjo 1-ąjai, net išėjimo iš darbo proga. Mano pasakomis džiaugiasi ir vaikai, ir krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentas, ir „Dembavos“ medelyno direktorė ar aštuoniasdešimt metų atšventęs diedukas. Panevėžio Pradinei mokyklai parašiau himną. Mėgstu iššūkius, tad kiekvienas naujas pasiūlymas man yra įdomus ir skatina žengti pirmyn. Jaučiuosi laiminga, kuomet pasaka randa savo namus.

Kūrybinės dirbtuvės „Noriu pasakos“

Kadangi man rašyti pasakas smagu, sumaniau, kad reikia parodyti ir kitiems, kad pasakas kurti lengva. Taip gimė kūrybinės dirbtuvės „Noriu Pasakos“. Jose kartu su vaikais ir suaugusiais ne tik klausomės pasakų, bet ir patys jas kuriame. Kiekvienas dalyvis tampa pasakos herojumi. Mes kartu sekame pasaką, renkamės mėgstamas korteles – paveiksliukus ar žaislus, kurie tampa naujos istorijos dalelėmis. Tai procesas, kurio metu gimsta nauja pasaka. Man labai smagu, kad vaikai išlaisvina savo fantaziją. Kartais žiūrėdami į paveiksliuką jie tiek daug mato. Tai vėžlys kovoja su nematomu slibinu, tai namo akys jam sumirksėjus keičia spalvą, tai pilkas dramblys medyje pasistato namą iš šokolado...

Pasakos kūryba – magiškas procesas. Jis padeda atsiskleisti asmenybei. Kalbantys kilimai, besišypsantys veidrodžiai, rankomis mosuojantys medžiai,  keliu žingsniuojantys namai ar žaismingai išdykaujantys žvėreliai – visa tai ir dar daug daugiau galima rasti pasakose. Kiekvienas mėgstame svajoti, ne veltui sakoma, jog pasakos pati seniausia terapijos forma. Džiaugiuosi, kad mane kviečia į mokyklas, darželius, kūrybines dirbtuves vedžiau įvairiose vietose ir palapinėje prie laužo šalia Kalėdinio miestelio, ir bibliotekose. Mano pasakomis džiaugėsi ne tik panevėžiečiai, jų klausėsi Vilniuje, Joniškyje, Žagarėje, Naujamiestyje ir dar gausybėje kitų miestelių.

Kadangi mano verslo idėja išskirtinė, tad džiaugiuosi, kad ja domisi ir žurnalistai. GNTV televizija mane kvietė į laidą „Pypliukas“, Lietuvos televizija rodė per „Labas rytas, Lietuva“, žurnale „Šeimininkė“ buvo straipsnis apie mano pasakas ir mano nuotrauka puikavosi ant šio žurnalo viršelio. 

Mano kūrybos rezultatas dvi knygelės: 

ELENOS ISTORIJA. LABIRINTŲ PAIEŠKOS – tai nuotykių istorija apie mergaitę Eleną, kuri gyvena XVI amžiuje ir nepaprastai žavisi visai netoli gyvenančia didike Barbora Radvilaite. Ji kartu su energingomis dvynėmis bei kaimynu Jonu svajos ir leisis į nuotykį ieškodama paslaptingų labirintų.

KAIP NYKŠTUKAI KALĖDŲ DŽIAUGSMĄ DALIJO –  antroji mano knyga, kurioje eiliuota pasaka apie nykštukų šeimą. Ji atkeliavo į Panevėžį, norėdama žmonėms išdalyti gėrį, švelnumą, meilę ir pagarbą. Tačiau ši užduotis nėra lengva, tad į pagalbą teko pasikviesti net Kalėdų Senelį. Tai smagi, užburianti pasaka, kurią perskaitę norėsite ištarti: „Gera čia“ ir šiek tiek kitaip pažvelgti į daug kartų matytus vaizdus.

Trečioji knyga bus pasakų. Ji jau parašyta, šiuo metu kuriamos iliustracijos, tad 2017-ųjų gruodis bus pasakiškas, nes vaikai galės atverti „duris“ į mano magišką pasakų pasaulį.

Straipsnių peržiūrėjimai
727800